- svarčiai
- svar̃čiai sm. pl. (2) K, KŽ, Gr; R267, MŽ357, L, Rtr žr. svarsčiai 1: Ir tavo darbai bus svarčiais sveriami I.Simon. Svarčiais išsveriu R49, MŽ66. Aš ją ant svarčių drąsiai dėčiau Vd. Svarčiai niekados tavę neprigaus Rdž. Svėrė tavę svarčiais ir per lengvą išrado Ns1843,3. ║ Š.
Dictionary of the Lithuanian Language.